murkterti

mùrkterti, -ia (-i), -ėjo 1. tr. greitai nuryti: Senis prispylė kilišką, tą murkterė[jo], paskui kitą, trečią Vlk. 2. žr. murktelėti 3: Kad jis jai būt nor mùrkter[ėj]ęs Lp.